Gyvenimas pagal grožį

Iliustracija iš: fbcdn-sphotos-f-a.akamaihd.ne

Susirašinėjant su mano miela senele, dailininke Vanda Čepuliene, aptarinėjome portretų ciklo „Visos jos Onos“ kūrybinį procesą ir nejučia pradėjom diskutuoti apie vyro ir moters grožį, natūralų žmogaus grožį.

Nesuklysiu parašydama, kad XIX a. yra grožio amžius. Tai yra estetikos ir vizualinės komunikacijos amžius, ir per reginį, matymo juslę galima pasiekti labai daug. Būtų galima leistis į diskusijas apie kitas jusles, kas liečia kvapą, garsą ar prisilietimo galią, bet šį kartą ne apie tai.

Pasidalinti mintimis apie estetiką ir jos poveikį paskatino viešojoje erdvėje gausiai eskaluojamos temos apie vyrų grožį, būtent apie vyrų. Nes ir šiuolaikinės moterys myli tikriausiai nebe ausimis, kaip praeitame šimtmety, o akimis, ką tikriausiai būtų galima pasakyti ir apie vyrus.

Dažnas vyriškis, šiomis dienomis ėmęs analizuoti vyriško grožio kilmę ar estetinę įtaką vizualinei komunikacijai teigia, kad moteriško grožio samprata užvaldžius visuomenę. Tačiau pavarčius dailės istorijos vadovėlius ar apsilankius didžiuosiuose Europos muziejuose pastebėsime, kad vyriško kūno estetika ir savita jos raida formavosi jau keli tūkstantmečiai prieš m.e. Tas pats vyko ir mūsų eros amžiais, ir labai nesunku tai stebėti peržvelgus krikščioniškosios ikonografijos pavyzdžius. Jėzus Kristus, kaip idealus vyras, nes jis buvo Dievo sūnus, visuomet išlaikė savo pozicijas vaizduojamojoje dailėje ir buvo tam tikras grožio etalonas geriausiai atspindėjęs laikmečio ar tam tikro regiono specifiką. Nesunku pastebėti, kad priklausomai nuo geografinio regiono biblijiniai personažai aprengiami tam tikrais drabužiais ar priešingai – apnuoginami jų kūnai, jei paveikslus ar skulptūras kūrė Pietų Europos dailininkai – žinoma, ten šilčiau.

Bet kokiu atveju, iki 18 – 19 a., Kristaus, kaip vyriško grožio etalono figūra sėkmingai buvo įsitvirtinusi mene. Moteris tuo metu, atspindėjo religijos jai primestą viliokės, gundytojos ir nuodėmingosios vaidmenį, išskyrus – Nekaltąją Mergelę Mariją, na ir kitas šventąsias.

Ir tik per paskutinius amžius vyro įvaizdis atitrūko nuo Dievo Sūnaus įvaizdžio. Atsirado tvarkingo miestiečio įvaizdis, kurį sąlygojo ir istorinė ir techninė žmonijos raida. Taip mes neretai matome užraitytais ūsais ar subanguotais plaukais besipuikuojančius vyriškius paskutiniais šimtmečiais.

Gamtoje įsivyravus taisyklė, kad patinai yra išvaizdesni, gražesni ir margesni nei patelės kertasi su žmonių rūšies sukurtomis taisyklėmis ir kanonais. Gamtoje vyro grožis pabrėžia vyriškumą ir suteikia patinui pranašumo, tiek būti pastebėtam ir išskirtam iš aplinkos poravimosi ritualuose, kuomet siekiama atkreipti patelės dėmesį, tiek prieš kitus patinus. Kaip žinia, gamtoje šie grožio elementai svarbūs dar ir todėl, kad iš rūšies, poravimuisi būtų pasirinktas pats kokybiškiausias individas, giminės pratęsėjas.

Žmonių tarpe, ypač paskutiniais šimtmečiais vertinama ne tai, ką dovanojo gamta ir kas būtų atskaitos taškas ar pasirinkimo kriterijus renkantis kokybiškiausią giminės pratęsėją, o tai, kas reikalavo daugiausiai pastangų ar investicijų. Todėl žurnalų viršeliai, internetas ar net gatvės mirga nuo silikoninių krūtų, aukso grandinių, dirbtinio įdegio ar dažytų plaukų – kalbant apie moteris. O vyriškiai puikuojasi glotniai nuskustais veidais, išdailinta antakių linija, išlavintu kūnu, brangiais drabužiais, kvepalais ir aksesuarais.

Šiandien sunkoka atskirti hipsterį nuo gėjaus. Nes savo asmeninės estetikos sureikšminimas tampa gyvenimo būdo dalimi. Gražus vyras jau – mitas. Netgi atlikus pasaulinius tyrimus paaiškėja, kad vyriško grožio standartai nebėra taip stipriai susiję su įgimtu grožiu. Kai kuriuose pasaulio regionuose vyriška yra dabintis tatuiruotėmis ar net darytis makiažą. Kai kur vyriškumą atspindi net įdegis, gal būt ir nenatūralus. Ir tik kai kuriose kultūrose, visuomenė persisotinus dirbtinio grožio jau linksta link „laukinio medkirčio“ įvaizdžio.

Stebint vizualinės komunikacijos kanaluose šiuolaikinius metroseksualus, jų vaškuotus plaukus ir iki mažiausiu smulkmenų suderintus papuošalus bent man norisi imti šaukti: ei, tai kur dingo normalūs vyrai!? Kur visi tie, kurie natūraliai spinduliuoja vyriškumu, savo stotu, bruožais ir ne būtinai prakaito kvapu iš už pusės mylios. Mano akiai šiandien tai taip vadinami lumberseksualai. Taip taip, amerikietiški medkirčiai, barzdoti, languotais marškiniais. Aišku, žmones, o ypač vyrus skirstyti į kategorijas, rūšis pagal grožį – man nepriimtina. Bet ši mada, bent man atrodo žmoniją veda į ištakas, nuo kurių ji stipriai nutolo siekdama vyriško grožio idealu. Todėl tegyvuoja Sparta ir medkirčiai!

http://www.imdb.com/title/tt0416449/

http://beescoldsweat.tumblr.com/post/113784601012/heres-some-shots-of-me-from-the-lumbesexual

http://en.wikipedia.org/wiki/Paul_Bunyan

Puiki fotografės Olga Vaikas barzdočių kolekcija: https://www.pinterest.com/hanibale/beardy/

Apie barzdotus vyrus: https://www.pinterest.com/pin/403564816586237172/